- lekuoti
- lekúoti, -úoja, -ãvo intr. KII16, Lnkv, Ps, Ilg; Q321alsuoti iškišus liežuvį (apie šunį); pailsus tankiai, sunkiai alsuoti, gaudyti orą: Šuo lekúo[ja] išsižiojęs Vdžg. Tolyj miške apsistojo bėgę [vilkas ir šuo] ir, liežuvius it pančius išleidę, lekavo LTI41(Bs). Pririšk šunį kur nors pavėsy, lekúoja baisiausiai Srv. Bėgo bėgo, o dabar lekuoja kap šuo, zuikį vijęs Mrj. Ko lekuoji kaip šuo, tris kaimus perbėgęs? Rs. Ko tep bėgi, kad paskui reikia lekuoti? Vv. Ar jau taip šilta, kad lekuoji liežuvį iškišęs? Grš. Tik kiek pabėga, tuo lekúo[ja], orą gaudo, i viskas Jrb. Bėrukas apšilęs, kone lekúo[ja] Vdžg. | prk.: Oras net zvimbia, įkaitęs nuo šilo, nuo laukų, lekuojančių karštais kvapais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.